Vandens gręžinys: kokia turėtų būti vandens kokybė?

Lietuvoje didžioji dalis gyventojų yra prisijungę prie centralizuotos vandentiekio sistemos. Visgi, yra tokių vietovių, kurios nėra prijungtos prie sistemos. Tokiais atvejais gyventojai įsirengia šulinius arba vandens gręžinius. Skaičiuojama, kad tokių vartotojų yra apie 25 proc. Visi šie žmonės yra patys atsakingi už savo geriamo vandens kokybę.

Koks vanduo yra tinkamas gerti, yra numatyta įstatymiškai. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustato leidžiamus toksinius, mikrobinius bei indikatorinius rodiklius. Vanduo laikomas švariu tuomet, kai jame neviršytos reikalavimų normos. Higienos normos reikalavimai taikomi įvairioms institucijoms ir maitinimo įstaigoms, taip pat ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigoms. O gyventojai, įsirengę privačius šulinius ar gręžinius už vandens kokybę atsako patys.

Kaip sužinoti gręžinio vandens kokybę?

Taisyklė yra tokia, jog iš kuo giliau vanduo išgaunamas, tuo švaresnis jis turėtų būti. Todėl Lietuvoje dažniausiai įrengiami 50-120 metrų gylio arteziniai gręžiniai. Gręžinio gylis priklauso nuo to, kaip giliai yra užterštas vanduo.

Kartais galvojama, kad vandens kokybę galima nustatyti pagal skonį ir kvapą, tačiau tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, rudas vanduo gali būti dėl to, jog jame yra daug geležies, tačiau toks vanduo, nors ir neatrodo švarus, nėra pavojingas žmogaus sveikatai. Tuo tarpu netgi jokio nemalonaus skonio ar spalvos neturintis vanduo gali turėti nitratų, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Todėl kiekvieną kartą įrengiant gręžinį, turi būti atliekami išgauto vandens cheminiai tyrimai. Jie parodys, ar vanduo yra tinkamas naudoti. Tokius tyrimus reikėtų atlikti kiekvienais metais, kad žinotumėte, ar nepasikeitė vandens kokybė.

Geležis vandenyje

Dažniausiai tiriant vandenį iš privačių gręžinių, nustatomas didesnis nei leistina geležies kiekis. Tai ypač aktuali problema Vilniaus apskrityje. 2019 m. atlikti tyrimai parodė, kad tiriant gręžinių vandenį, beveik pusėje gręžinių, tai yra daugiau kaip 40 proc. geležies kiekis vandenyje viršijo normas.

Manganas vandenyje

Dažnai atliekant tyrimus pastebima ir tai, kad gręžinių vandenyje gali būti viršytas mangano kiekis. Jeigu geležies perviršis tik pakeičia vandens spalvą į rudą, tačiau toks vanduo nekenkia žmogaus sveikatai, per didelis mangano kiekis gali būti pavojingas. Tai gali pakenkti vidaus organams, todėl geriau tokį vandenį valyti specialiais nugeležinimo filtrais. 

Arsenas vandenyje

Labai retai arseno kiekis viršija normas gręžinių vandenyje. Tačiau ši medžiaga yra pavojinga žmogaus sveikatai, todėl vandenį reikėtų valyti nuo arseno, norint, kad vanduo būtų švarus.

Amonis vandenyje

Vandenyje aptikus viršytas amonio normas, galima įtarti, kad vanduo yra užterštas bakteriologinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, galbūt vandenyje yra ištirpusių pūvančių augalų liekanų, kurios užteršė vandenį ir padidino amonio kiekį.

Nemalonaus kvapo vanduo

Jeigu pastebite, kad Jūsų gręžinio vanduo tapo nemalonaus kvapo, greičiausiai tai yra sieros vandenilio turintis vanduo. Toks vanduo skleidžia nemalonų, supuvusių kiaušinių kvapą. Vanduo taip pat gali skleisti nemalonų kvapą, jeigu jis teka senais vamzdynais, kuriuose gali veistis bakterijos.

Kaip išvalyti vandenį?

Tam, kad gręžinio išgaunamas vanduo būtų tinkamas naudoti, gali būti įrengiami vandens filtrai. Dažniausiai tam montuojami nugeležinimo filtrai ir filtrai, išvalantys vandenį nuo mangano. Kokius filtrus reikėtų naudoti, priklauso nuo to, koks yra vandens užterštumas. Pavyzdžiui, vandens kietumui įveikti pakanka minkštinimo filtrų. O tais atvejais, kai vandenyje yra gausus geležies, mangano ir kitų medžiagų, reikėtų rinktis jau minėtus nugeležinimo filtrus. Sumontuotus filtrus reikia reguliariai prižiūrėti. Jie gali užsikimšti, todėl filtrus reikia išvalyti, kad vanduo būtų filtruojamas be trukdžių. Kartais gyventojai tuo rūpinasi patys, o kartais kviečia profesionalus, kurie reguliariai išvalo filtrus ir užtikrina, kad jie veiktų kokybiškai.