Kaip prižiūrėti šulinius ir gręžinius, kad nenukentėtų vandens kokybė?

Miestų ir miestelių gyventojai džiaugiasi centralizuotai jiems tiekiamu vandeniu, o kaimų gyventojai dažniausiai naudoja greta sodybų iškastų šulinių ar gręžinių vandenį. Fiksuojama, kad vien Vilniuje ir Vilniaus rajone vandeniu iš šulinių ir gręžinių naudojasi daugiau nei 50 tūkst. asmenų.

Šulinių ir gręžinių vandens kokybė priklauso nuo kelių veiksnių:

• kaip buvo įrengtas šulinys ar gręžinys;
• kaip šulinys ar gręžinys prižiūrimas;
• kokia ūkinė veikla netoliese vykdoma ir kt.

Taigi, ką reikėtų žinoti apie šulinių bei vandens gręžinių priežiūrą, tyrimus bei kas gali daryti neigiamą įtaką šių vandens šaltinių kokybei?

Kas turi įtakos šulinių vandens kokybei ir kada šulinių vandens vartoti nerekomenduojama?

Į šachtinius šulinius patenka gruntinis vanduo, o į jį prasiskverbia trąšos, buitinės nuotekos, gyvūnų ekskrementai ir t. t., užteršiantys šulinius. Dėl ūkinės veiklos šulinių vandenyje aptinkama nitritų, nitratų, dažnai randama ir amonio, mangano, kitų medžiagų, pabloginančių šulinių vandens kokybę.

Taip pat šuliniuose dėl netinkamai įrengtų nuotekų valymo sistemų gali būti aptinkama ir e. coli bakterijų (dar žinomų kaip žarnyno lazdelės), kitų ligų sukėlėjų, todėl šulinius būtina dezinfekuoti.

Šulinių ir gręžinių, ypač nepakankamo gylio, kokybę neigiamai paveikti gali smarkios liūtys ir potvyniai. Jei tai nutinka reguliariai, patariama ieškoti sprendimų: išsikasti naują gilesnį šulinį, neturintį sąlyčio su grunto sluoksniu, išsigręžti gręžinį arba pasidomėti galimybe prisijungti prie vandentiekio.

Taigi vidutiniškai 1-ame iš 2-jų ištirtų šulinių vanduo vartoti maistui netinkamas.

Šulinių ir gręžinių priežiūra ir vandens tyrimai

Bent 20 metrų nuo šulinio nereikėtų plauti ir laikyti automobilių, skalbti drabužių ir atlikti kitų panašių veiklų, galinčių turėti įtakos vandens kokybei.

Šulinius valant reikėtų išsemti/išleisti visą vandenį, išvalyti dugną, nuvalyti rentinių sieneles, pašalinant ant jų susikaupusias apnašas, suremontuoti įtrūkimus. Išvalytus šulinius, kai jie vėl prisipildo vandens, taip pat rekomenduojama dezinfekuoti specialiomis medžiagomis. Svarbu pasidomėti, ar šias medžiagas šuliniams dezinfekuoti leidžia naudoti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dezinfekcijai paprastai naudojami chlorkalkių tirpalas (500 g 10-čiai litrų vandens) arba 3 proc. kalcio hipochlorito tirpalas. Šulinyje pagal gamintojo rekomendacijas paruošti tirpalai turi būti laikomi ~10 val., po to visas vanduo turi būti išsemiamas.

Vandens tyrimai

Šulinių bei gręžinių kokybę reikėtų tirti bent 1–2 kartus per metus, optimalu – pavasarį, sniegui nutirpus, bei rudenį, ypač po gausesnių liūčių. Taip pat vandens tyrimus papildomai atlikti reikėtų pakitus vandens spalvai, atsiradus kvapui, padidėjus vandens lygiui šulinyje.

Jei tyrimais nustatoma, kad vandenyje per daug nitratų arba nitritų, tokio vandens maistui vartoti negalima. Vandenį virinant nitratai virsta į kur kas pavojingesnius sveikatai junginius nitritus. Yra 2 išeitys: naudoti į plastikinius butelius išpilstytą geriamąjį vandenį arba sumontuoti vandens filtrus.

Patikimų gamintojų  sertifikuoti vandens filtrai – saugiausias, greičiausias, patikimiausias ir pigiausias būdas pagerinti vandens kokybę.